+37052364411
Vorantex Vilnius, Naugarduko g. 3, 03231 Vilnius, Lietuva

Tinklaraštis

Viešųjų pirkimų 2026 iliustracija: CVP IS nauji reikalavimai, žalieji ir socialiniai kriterijai bei neskelbiamų derybų rizikos ES kontekste

Viešieji pirkimai 2026: aktuali praktika ir svarbiausi pokyčiai Lietuvoje bei ES

Teisė • Viešieji pirkimai • 2026

2026 m. viešųjų pirkimų laukas Lietuvoje ir ES juda skaitmenizavimo, tvarumo ir socialinių kriterijų kryptimi, o ES lygiu ruošiama viešųjų pirkimų sistemos peržiūra („Public Procurement Act“). Straipsnyje – konkretūs 2026 m. pakeitimai, dažniausios ginčų zonos ir praktiniai kontroliniai sąrašai pirkimų vykdytojams bei tiekėjams.

Atnaujinta:

2026 m. kryptys: ką sekti

2026 m. viešųjų pirkimų praktikoje ryškėja trys kryptys: (1) procesų skaitmenizavimas ir formų suvienodinimas, (2) tvarumo (žaliųjų pirkimų) kriterijų plėtra ir aiškesni įrodymo standartai, (3) ES lygmens reformos horizontas, kuris gali įtvirtinti daugiau tvarumo, atsparumo (resilience) ir net „Europos pirmenybės“ elementų strateginiuose sektoriuose.

Nuo 2026-01-01: kuro pirkimų skelbimai CVP IS (standartinės formos)

Vienas praktiškai aiškiausių pokyčių nuo 2026-01-01kuro pirkimų skelbimų rengimas ir skelbimas CVP IS, pildant standartines viešųjų pirkimų skelbimų formas (o jei reikia skelbti TED – naudojant tarptautines standartines formas). Tokia tvarka didina procedūrų vienodumą ir mažina „specialių išimčių“ administravimo klaidas.

Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnybos informacija apie kuro pirkimų teisinio reglamentavimo pokyčius nuo 2026-01-01 (VPT).

Praktinė rekomendacija

  • Skelbimų duomenis CVP IS pildykite „kaip auditą“: pareigybių, terminų, pirkimo objekto ir verčių laukai turi sutapti su pirkimo dokumentais.
  • Jei pirkimas gali išeiti į TED – iš anksto susiderinkite formų logiką, kad neprireiktų taisymų (kuriuos tiekėjai dažnai „pagauna“ ginčuose).

Žalieji pirkimai 2026: kriterijų taikymas ir metodika

Žaliųjų pirkimų „klaidų kaina“ 2026 m. išlieka didelė: dažniausiai ginčijama proporcingumo (per griežti reikalavimai), lygiaverčių įrodymų pripažinimo ir konkurencijos nepagrįsto apribojimo riba.

VPT periodiškai skelbia metodinės medžiagos pakeitimų santraukas, kuriose matosi praktiniai akcentai (pvz., rekomendacijos dėl minimalių aplinkos apsaugos kriterijų, maisto produktų žalieji pirkimai, pastatų projektavimas ir statyba). Žr.: VPT metodinės medžiagos pasikeitimai (2025 m. II ketv.).

Papildomai VPT pateikia žaliųjų pirkimų reglamentavimo pokyčių apžvalgas (pvz., maisto produktų ir maitinimo paslaugų aplinkos kriterijai): Žaliųjų pirkimų reglamentavimo pokyčiai.

Taip pat verta sekti aplinkos ministro patvirtintus tvarkos aprašo pakeitimus (kai keičiasi minimalūs kriterijai ir jų taikymo taisyklės): Tvarkos aprašo pakeitimai (įsigaliojo 2025-01-31).

Greitas „žaliojo kriterijaus“ testas

  • Ar reikalavimas susietas su pirkimo objektu (prekė/paslauga/darbas) ir realiai pagerina aplinkos rezultatą?
  • Ar numatytas lygiaverčių dokumentų priėmimas, kad nebūtų „užrakinama“ rinka?
  • Ar įrodymo našta proporcinga pirkimo vertei ir rizikai (neperkraunate tiekėjų pertekliniais sertifikatais)?

Socialiniai kriterijai 2026: kas leistina vertinime, o kas – rizikinga

Socialinių kriterijų taikymas dažnai „stringa“ ties viena taisykle: vertinimo kriterijai turi būti susiję su pirkimo objektu. VPT DUK aiškiai nurodo, kad reikalavimas, jog tiekėjas turėtų patvirtintą etikos (elgesio) kodeksą, laikytinas bendros įmonės politikos reikalavimu, nesusijusiu su pirkimo objektu, todėl toks kriterijus negali būti taikomas kaip pasiūlymų vertinimo kriterijus ir nesuteikia pagrindo pirkimą laikyti socialiai atsakingu.

Šaltinis: VPT DUK (socialiai atsakingi pirkimai).

Ką daryti vietoje to?

  • Jei norite socialinio efekto – formuluokite sutarties vykdymo sąlygas (kas konkrečiai bus daroma vykdant sutartį) ir jų patikrą.
  • Vertinime naudokite kriterijus, kurie matuoja konkretaus kontrakto rezultatą (pvz., prieinamumo sprendimai, įtraukties priemonės, aptarnavimo standartai).

Platesnė socialiai atsakingų pirkimų DUK skiltis: Socialiai atsakingi pirkimai (VPT DUK).

Susijusi VPĮ aktualija: trumposios maisto tiekimo grandinės

Praktikoje toliau taikomos ir aiškinamos VPĮ nuostatos dėl žemės ūkio ir maisto produktų įsigijimo iš trumposios maisto tiekimo grandinės, pakeistos 2023-12-21 įstatymu Nr. XIV-2441. Šaltinis: e-TAR (XIV-2441).

Neskelbiamos derybos 2026: dažniausios klaidos ir praktika

Neskelbiamos derybos išlieka viena didžiausių rizikos zonų: ginčuose dažniausiai vertinama, ar pirkimo vykdytojas tinkamai pagrindė faktines aplinkybes ir ar iš tiesų tenkinamos VPĮ nustatytos sąlygos.

VPT DUK primena svarbų praktinį aspektą: VPĮ 71 straipsnio 3 dalies sąlygos taikomos tik prekių pirkimams, todėl paslaugų ir darbų pirkimai neskelbiamų derybų būdu pagal šias sąlygas negali būti atliekami. Šaltinis: VPT DUK (VPĮ 71 str. – neskelbiamos derybos).

Praktinis patarimas (ginčų prevencija)

  • Pridėkite rinkos analizės pėdsaką: kas buvo tikrinta, kokios alternatyvos egzistuoja, kodėl jos netinka.
  • Motyvuokite sprendimą taip, kad jį suprastų „trečiasis asmuo“ (auditas / teismas), ne tik pirkimo komisija.
  • Jei kyla abejonių – rinkitės konkurencingesnę procedūrą arba atlikite išankstinę konsultaciją su rinka.

ES 2026: „Public Procurement Act“ ir galimos kryptys

ES lygiu 2026 m. numatoma viešųjų pirkimų sistemos peržiūra: Europos Parlamento „Legislative Train“ nurodo, kad Komisija 2026 m. darbo programoje yra paskelbusi „Public Procurement Act“, o pasiūlymo pateikimas numatomas 2026 m. II ketvirtį. Šaltinis: Europos Parlamentas (Legislative Train).

Papildomą kontekstą dėl krypties (tvarumas, atsparumas, „made in Europe“ kriterijai strateginiuose sektoriuose) pateikia Europos Komisijos komunikacija apie viešųjų pirkimų sistemos peržiūrą 2026 m.: European Commission – Clean Industrial Deal.

Ką tai reiškia Lietuvos pirkimams jau dabar?

  • Didėja tikimybė, kad „mažiausia kaina“ vis dažniau bus stumiama į šoną ten, kur svarbūs atsparumo ir tvarumo rodikliai.
  • Dokumentuose verta iš anksto kurti „atsparią“ logiką: aiškus ryšys su objektu, patikrinamas įrodymas, proporcingumas.

Kontrolinis sąrašas 2026 (pirkimų vykdytojui ir tiekėjui)

Pirkimų vykdytojui

  • Ar socialiniai/žalieji kriterijai susieti su pirkimo objektu ir sutarties vykdymu (ne „bendros įmonės politikos“ lygmenyje)?
  • Ar žalieji reikalavimai proporcingi ir leidžia lygiaverčius įrodymus?
  • Ar pasirinkta procedūra (ypač neskelbiamos derybos) turi dokumentuotą faktinį pagrindą ir alternatyvų vertinimą?
  • Ar CVP IS skelbimų duomenys sutampa su pirkimo dokumentais (ypač ten, kur taikomos standartinės formos nuo 2026-01-01)?

Tiekėjui

  • Ar turite įrodymus, susijusius su konkrečios sutarties įvykdymu (ne tik bendrus įmonės sertifikatus)?
  • Ar pasiūlymo kainodara ir terminai atlaikys paaiškinimą, jei bus prašoma pagrįsti?
  • Ar pastebėjote sąlygų neatitikimus (proporcingumas, diskriminacija, per siauras aprašymas) ir laiku pateikėte paklausimus?

DUK

Ar 2026 m. galima taikyti socialinius kriterijus pasiūlymų vertinime?

Taip, tačiau visi vertinimo kriterijai (įskaitant socialinius) turi būti susiję su pirkimo objektu. Vien tik reikalavimas turėti etikos (elgesio) kodeksą nelaikomas tinkamu vertinimo kriterijumi, nes tai – bendros įmonės politikos sritis. (Žr. VPT DUK nuorodą aukščiau.)

Koks konkretus 2026 m. pokytis dėl kuro pirkimų?

Nuo 2026-01-01 kuro pirkimų skelbimai rengiami ir skelbiami CVP IS, pildant supaprastintiems ar tarptautiniams pirkimams taikomas standartines skelbimų formas (prireikus – TED). (Žr. VPT informaciją apie pokyčius.)

Ar 2026 m. tikėtina ES viešųjų pirkimų reforma?

Taip. Europos Parlamento „Legislative Train“ nurodo, kad Komisija 2026 m. darbo programoje paskelbė „Public Procurement Act“, o pasiūlymo pateikimas numatomas 2026 m. II ketvirtį.

ViešiejiPirkimai #ViešiejiPirkimai2026 #VPĮ #CVPIS #PirkimųPraktika #ŽaliejiPirkimai #SocialiniaiKriterijai #TvarūsPirkimai #NeskelbiamosDerybos #PirkimųGinčai #PirkimųTeisė #ViešųjųPirkimųReforma #ESViešiejiPirkimai #PublicProcurement #PublicProcurementAct

Written by 

Vorantex buvo sukurtas tam, kad asmenys galėtų gauti kokybiškas ir profesionalias teisines paslaugas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.