Žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės
Praktikoje asmenys dažnai susiduria su situacija, kuomet reikalinga žemės sklypą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu atveju pirmiausia reikalingos projekto rengėjo paslaugos.
Projekto rengėjui parengus projektą, reikia kreiptis į kitą žemės sklypo bendrasavininką su pasiūlymu dėl žemės sklypo atidalijimo. Būtina gauti kitos dalies sklypo savininko sutikimą. Gavus sutikimą, tokį susitarimą tikslinga patvirtinti pas notarą ir įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“. Negavus iš kito bendrasavininko sutikimo, su ieškiniu kreipiamasi į teismą.
Svarbu paminėti, kad bendrosios dalinės nuosavybės atveju, sklypo bendrasavininkas, prieš atlikdamas bet kokius statybos darbus žemės sklype (jeigu planuoja tokius atlikti), turi gauti kito žemės sklypo bendrasavininko leidimą/sutikimą.
Žemės sklypo bendrasavininkui pagal įstatymą turi būti suteikta teisė atsidalyti savo sklypo dalį. Jeigu kiti bendrasavininkai nepateikia racionalių argumentų, kodėl nesutinka su atidalijimu, teismas praktikoje tokius ieškinius paprastai tenkina. Dažniausiai praktikoje pasitaiko ginčų dėl projekto rengėjo parengto atidalijimo projekto – kiti žemės sklypo bendrasavininkai nesutinka su parengtu perdalijimo (atidalijimo) projektu, kad sklypai būtų pertvarkyti ir jų turima žemė prijungta prie jų sklypo. Tačiau šiems bendrasavininkams nesutinkant su kito bendrasavininko siūlomu projektu, pastarieji bendrasavininkai turi pateikti racionalius argumentus, kodėl nesutinkama su tokiu siūlomu projekto variantu. Nesant tokių argumentų, teismas dažniausia atidalija žemės sklypus pagal kito bendrasavininko parengtą projektą. Visgi, minėti kiti bendrasavininkai gali įrodyti teisme, kad jiems dėl kokių nors svarbių priežasčių jų sklypų sujungimas yra nepriimtinas. Bet net ir tokiu atveju negalėtų susidaryti situacija, dėl ko kitam bendrasavininkui negalėtų būti atidalyta žemės sklypo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu atveju tektų jau pakoreguoti parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą, bet visos žemės sklypo dalys turėtų būti atidalytos ir paskirstytos bendrasavininkams lygiomis dalimis.
Jeigu pagal teikiamus žemės sklypo atidalijimo projektus paaiškėtų, kad taip atidalyti negalima, kadangi pernelyg nukentėtų kitų bendrasavininkų teisėti interesai į jų nuosavybę, pvz., per daug įsiterpiama į kitų žemės sklypų savininkų sklypų ribas, tuomet praktikoje kilusį ginčą teismas sprendžia taip:
1) ieškoma kitų racionalų būdų atidalyti žemės sklypą, įvertinant projekto rengėjo parengtus projektus ir išvadas dėl atidalijimo galimybių. Tokiu atveju kito bendrasavininko siūlomas projektas sujungiant kitiems bendrasavininkams priklausančius žemės sklypus dėl atidalijimo galėtų tikti;
2) kitais būdais techniškai negalima atidalyti žemės sklypo. Tokiu atveju teismas priteisia pinigines kompensacijas bendrasavininkams už jiems tenkančią mažesnę sklypo dalį, o išimtiniais atvejais net ir už visą sklypą.
Praktikoje žemės sklypų bendrasavininkų ginčai būna sudėtingesni, ypač jeigu jų yra daug. Tuo atveju, jeigu didesnė žemės sklypų bendrasavininkų dalis sutinka vesti derybas dėl ginčo baigties taikiai, tuomet bylos eigoje galima rimtai pasvarstyti galimybę ginčą perduoti spręsti teisminei mediacijai, o jeigu paaiškėja, kad visi bendrasavininkai iš esmės sutaria dėl ginčo baigties, tuomet galima byloje sudaryti taikos sutartį.